Stecco fascijų manualinė terapija

STECCO fascijų manualinė terapija – tai specialus manualinis terapijos metodas, kurio metu siekiama įvertinti giliųjų fascijų poveikį kaulų ir raumenų sistemos ligų atsiradimui. Šiuo metodu ryšys tarp fascijų ir raumenų yra įsivaizduojamas kaip trimatė sistema, kurioje egzistuoja nenutrūkstama priklausomybė.

Fascijų vaidmuo – Pagal Stecco teoriją, kūnas yra sudarytas iš 14 segmentų: galvos, kaklo, krūtinės ląstos, juosmens, dubens, kaukolės, žastikaulio, alkūnės, riešo, pirštų, klubo, kelio, kulkšnies ir pėdos. Kiekvieną kūno segmentą aptarnauja šeši miofascialiniai vienetai (mf vienetai), susidedantys iš monoartikulinių ir biartikulinių vienakrypčių raumenų skaidulų, jų gilių fascijų ir artikuliaciją, kuri juda viena kryptimi vienoje plokštumoje. Kadangi fascijos sudarytos iš kelių sluoksnių ir yra gausiai inervuotos, jų įtempimo būsena palaikoma dėl į jų įaustų raumenų tonuso.

Ši įtampa leidžia nervinių galūnėlių ir fascijų audinių receptoriams reaguoti į visus kūno judesius ir reguliuoti audinių įtampą. Esant pažeidimui, fascija nebeslysta, tinkamai neišsitempia, o fibrozė lokalizuojasi susikertančiuose įtampos taškuose, vadinamuose koordinacijos centrais ir susiliejimo centrais.
Tokiu būdu vystosi kaulų ir raumenų sistemos disfunkcija – apribojamas organų slydimas ir judėjimas, kurie sukelia skausmą įvairiose vietose.